Viskas apie brangakmenius: rūšys, savybės ir reikšmės
Marilyn Monroe sakė, kad mergaites puošia kuklumas, o moteris – brangakmeniai. Sunku su tuo pasiginčyti – brangakmeniai išties yra akcentas, be kurio sunku įsivaizduoti prabangių papuošalų kolekcijas. Jais žavimasi nuo pat senovės laikų iki šių dienų. Brangakmenių yra daugybė rūšių, kurių kiekviena turi specifines savybes ir pasižymi turtinga istorija.
Brangakmeniai monarchų istorijoje
Karališkosios šeimos visada diktavo papuošalų madas. R. Selva vadina Anglijos karalienę Viktoriją moterimi, labiausiai dariusią įtaką papuošalų tendencijoms. Po vyro mirties karalienė pradėjo dėvėti vien juodus rūbus ir nešioti tik gedulo papuošalus. Netrukus visi dvariškiai pasekė jos pavyzdžiu – Viktorija sugebėjo įvesti naują madą. Taip buvo įkvėpta subtilesnė ir švelnesnė gedulo papuošalų era. Būtent Viktorijos laikais labai išpopuliarėjo oniksas, kuris dėl savo išvaizdos idealiai tiko gedulo papuošalams.
Įspūdingi brangakmeniai puošia ir britų karališkųjų papuošalų kolekciją. Joje svarbią vietą užima vadinamosios „Afrikos žvaigždės“ – kulinano deimantai. Kulinanas buvo atrastas Pietų Afrikoje kiek daugiau nei prieš 100 metų, aukcione parduotas už beveik 1 mln. dolerių ir įteiktas kaip dovana karaliui Edvardui VII. Vėliau akmuo buvo supjaustytas į 9 didelius ir dešimtis mažesnių brangakmenių. Kulinanas I dabar puošia karališkąjį skeptrą, o Kulinanas II – vieną svarbiausių šalies karūnų.
Kuo skiriasi brangieji ir pusbrangiai akmenys?
Brangakmeniai yra mineralai, uolienos ar organinės medžiagos, kuriuos būdinga supjaustyti, nugludinti ir naudoti papuošalų gamybai. XIX a. pradžioje šie akmenys buvo padalinti į 2 kategorijas: brangiuosius ir pusbrangius, atsižvelgiant į jų vertę tam tikru metu. Šis skirstymas dabar nėra labai tikslus, nes vertės parametras nėra vienintelis, norint įvertinti brangenybę. Ekspertai taip pat atsižvelgia į kokybę, retumą bei kilmę, nemažai lemti gali ir karatai. Šiandien kai kurie pusbrangiai akmenys gali būti vertesni kur kas daugiau negu brangieji.
Neišstumiamu brangiųjų akmenų ketvertuku išlieka deimantas, rubinas, safyras ir smaragdas. Kartais galima pamatyti, kad prie brangiųjų akmenų yra priskiriami ir nefritas, opalas ar perlai, bet dažniausiai jie laikomi pusbrangiais. Visi kiti brangakmeniai, kurie nepatenka į išvardintą ketvertuką, įprastai taip pat yra laikomi pusbrangiais.
Juvelyrinių akmenų klasifikacijai Lietuvoje yra naudojamasi CIBJO (Tarptautinė juvelyrikos, sidabro dirbinių, deimantų, perlų ir juvelyrinių akmenų konfederacija) sistema. Pagal ją brangenybės skirstomos į brangakmenių, juvelyrinių, dekoratyvinių akmenų grupę ir organinių medžiagų grupę.
Pagrindiniai brangakmeniai: deimantas, rubinas, safyras ir smaragdas
Šie 4 brangakmeniai yra žinomi kaip vertingiausi ir paklausiausi akmenys pasaulyje.
Pirmieji deimantai buvo atrasti Indijoje IV a. pr. Kr., nors pats jauniausias iš jų susiformavo prieš 900 mln. metų. Patys pirmieji deimantai buvo gabenami Šilko keliu, kuris jungė Indiją ir Kiniją.
Deimantaiyra labiausiai blizgantys iš visų skaidriųjų brangakmenių. Jie išskirtinai atspindi šviesą – net ir menku pasukimu šis akmuo žaižaruos, atkreipdamas dėmesį į save. Nepaisant žavios išvaizdos, deimantai taip pat yra ir kiečiausia medžiaga pasaulyje. Juos subraižyti galima tik su kitais deimantais. Ne veltui žodis „deimantas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio adámas, reiškiančio „nenugalimas“. Šis žodis ne tik apibūdina neįtikėtiną deimantų tvirtumą, bet ir primena senovines legendas, teigiančias, kad deimantai apsaugo nuo nuodų ir užpuolimų.
Deimantai yra vertinami 4C sistema. Ja atsižvelgiama į deimanto spalvą (color), švarumą (clarity), briaunavimą (cut) ir karatų svorį (carat weight).
Šis skaidrus brangakmenis nuostabiai atrodys su visais tauriaisiais metalais – nuo aukso iki platinos.
Istoriškai rubinas yra vienas iš svarbiausių akmenų. Jau I-ajame mūsų eros amžiuje romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis aprašė rubiną savo knygoje „Gamtos istorija“. O senovės induistai tikėjo, kad tie, kurie dievui Krišnai aukos rubinus, kitame gyvenime atgims imperatoriais.
Rubinasdažnai vadinamas meilės talismanu. Jau XIX a. pradžioje prancūzų juvelyrai vadino šį akmenį „labai mylimu“. Nesunku suprasti, kodėl – aistringa raudona spalva išties gali įkvėpti jausmus. Šis raudonas brangakmenis yra kilęs iš korundų akmenų šeimos, kuri yra įvertinta kaip kiečiausias natūralus mineralas po deimanto. Portalo Starlanka duomenimis, būtent rubinas yra brangiausias akmuo 2021 metais.
Gražiausiai rubinas dera su įvairiais aukso atspalviais: baltuoju, raudonuoju ar geltonuoju bei platina.
Smaragdo vertę lemia jo retumas – portalo LuxuryViewer statistika, smaragdas yra net daugiau negu 20 kartų retesnis už deimantą. Akmuo priklauso berilų šeimai ir dažnai yra maišomas su žaliuoju berilu. Smaragdas yra tamsesnis, o jo intensyvi žalia spalva simbolizuoja viltį ir atgimimą. Smaragdais ypač žavėjosi ir juos nešioti mėgo Egipto karalienė Kleopatra.
Daugumoje smaragdų pasitaiko inkliuzų, dėl kurių jį pjauti yra sudėtingiau. Šie intarpai yra vadinami jardin, kas prancūzų kalbą reiškia „sodas“. Dėl šios priežasties buvo sukurtas specialus smaragdo pjūvis, kuris suteikia akmeniui stačiakampę ar kvadrato formą.
Paprastai smaragdai yra derinami su geltonuoju auksu, tačiau puikiai atrodo ir šalia platinos ar baltojo aukso. Pavyzdžiui, Aukso Sala el. parduotuvės asortimente turime nuostabių žiedų su brangakmeniais, kurie padabinti smaragdais.
Kitas korundų šeimos narys – safyras. Gryni safyrai yra baltos spalvos, tačiau dėl geležies ir titano pėdsakų jie įgauna įspūdingą mėlyną spalvą. Būtent mėlynos spalvos juvelyrinis akmuo yra laikomas safyro grožio etalonu. Safyro pavadinimas ir kilo iš graikų kalbos žodžio sappheiros, reiškiančio „mėlynas“. Be šių klasikinių spalvų, galima rasti ir kitų atspalvių safyrų. Verta atsiminti, kad raudonų safyrų nėra – tai rubinai.
Safyras simbolizuoja tiesą, teisingumą ir išmintį. Senovės Graikijoje ir Romoje monarchai tikėjo, kad mėlynieji safyrai apsaugo juos nuo pavydo ir žalos. Būtent šis brangakmenis puošia Kembridžo kunigaikštienės Kate Middleton sužadėtuvių žiedą. Anksčiau jis priklausė Velso princesei Dianai.
Kadangi safyrai randami įvairių atspalvių, juos nesunkiai galima priderinti prie įvairių metalų.
Labiausiai paplitę pusbrangiai akmenys
Pagal paskutinį W. Schumann knygos „Pasaulio brangakmeniai“ redagavimą, pasaulyje yra apie 200 skirtingų natūralių brangakmenių. Kadangi brangiaisiais akmenimis yra laikomas tik jau minėtas ketvertukas, likę beveik 200 akmenų yra pusbrangiai. Vieni labiausiai paplitusių yra perlai, topazas, mėnulio akmuo, oniksas, ametistas ir citrinas.
Perlai – papuošalas, tinkantis visur
Amerikos gamtos istorijos muziejus primena, kad perlai – vieninteliai brangakmeniai, kurie išgaunami iš gyvos būtybės. Perlai susiformuoja tuomet, kai į moliuską patenka svetimkūnis. Jie yra žinomi savo blizgesiu bei tuo, kaip šviesa reaguoja į jų paviršių. Perlais padailinti aksesuarai tinka įvairioms progoms ir sukuria prabangos įspūdį. Jie yra ištikimybės ir tyrumo simbolis.
Perlus galima įsigyti natūralius arba kultivuotus. Natūralūs perlai yra labai reti ir brangūs, tad žmonės dažniau renkasi kultivuotus. Tokiu būdu perlai taip pat yra auginami moliuskuose. Gėlame vandenyje išauginti perlai yra pigesni ir mažesni už jūriniame vandenyje augintus. Perlus užauginti užtrunka 1-3 metus.
Perkant perlus reikia atsižvelgti į perlo dydį, spalvą, formą, perlamutro storį bei paviršiaus defektus. Itin svarbus kriterijus yra ir blizgesys – jei blizgesys matinis, toks perlas yra mažiau vertingas.
Perlais rūpintis reikia itin kruopščiai, bet ne per dažnai. Juos valyti geriausia silpname muilo tirpale. Užsidėkite perlus tik po to, kai pasidarote makiažą ar pasipurškiate kvepalais. Prieš naudodami kremus taip pat nusiimkite perlų papuošalus. Jų nereikėtų laikyti kartu su kitais papuošalais, nes perlai gali susibraižyti. Na, o kad perlai kuo ilgiau išliktų blizgantys, būtina juos nešioti.
Topazas – populiariausias spalvotas brangakmenis
Topazas yra vienas populiariausių spalvotų brangakmenių pasaulyje. Rečiausios, bet kartu papuošalams labiausiai mėgstamos topazo spalvos yra rožinė, oranžinė, raudona, violetinė bei mėlyna. Pats natūraliausias topazas yra bespalvis. Šis pusbrangis akmuo yra kiečiausias silikatinis mineralas, bet ir neįtikėtinai skaidrus.
Norint bespalvį topazą paversti mėlynuoju, yra naudojamas apšvitinimo būdas. Iškart po procedūros radiacijos lygis pradeda kristi ir galiausiai akmuo tampa visiškai saugus.
Šio akmens reikšmė – topazas gerina sveikatą, skatina ištikimybę ir skleidžia harmoniją.
Paslaptingasis mėnulio akmuo
Mėnulio akmenys gavo savo vardą dėl savybės išsklaidyti šviesą ir taip sukurti mėnulio švytėjimo efektą. Nuo senų senovės žmonės naudojo šį akmenį papuošalams, tikėdami, kad jis yra mėnulio paslapčių saugotojas. Dar ir dabar mėnulio akmuo žinomas kaip stiprinantis intuiciją.
Daugiausiai mėnulio akmens yra randama Šri Lankoje, Brazilijoje, Mianmare ir Indijoje. Jis gali būti bespalvis arba baltos, pilkos, rudos, rožinės, oranžinės, žalios ir geltonos spalvos. Šviesa šiame akmenyje dažniausiai atsispindi baltai arba sidabriškai. Retuose, vertinguose akmenyse galima aptikti mėlyną spindėjimą, o kartais – net vaivorykštinį.
Mėnulio akmens kokybę lemia spalva, skaidrumas bei tolygus ir stiprus šviesos išsklaidymas. Tiesa, šis akmuo netinka kasdieniam nešiojimui. Jis nėra kietas ir lengvai braižosi, tad tokį papuošalą reikia saugoti. Jei norima mėnulio akmenį nešioti dažnai, vertėtų rinktis pakabuką ar auskarus, o ne žiedą.
Santūrusis oniksas
Oniksas būna įvairių spalvų, bet dažniausiai – juodas, baltas arba raudonas. Raudonas oniksas yra žinomas kaip sardoniksas. Brangakmenis su juodu pagrindu ir baltu viršutiniu sluoksniu dar vadinamas arabiškuoju oniksu.
Anksčiau oniksu mėgdavo puoštis vadai – šis akmuo stiprina protinius gebėjimus. Dabar oniksas yra derinamas su kitais brangakmeniais ar spalvotaisiais metalais. Onikso papuošalai yra pakankamai patvarūs kasdieniam nešiojimui, pavyzdžiui, kartu su sidabru. Daugiau apie sidabro kilmę, priežiūrą ir gydomąsias savybes rasite straipsnyje.
Perkant oniksą, reikėtų atkreipti dėmesį į jo natūralumą, spalvą, kilmę ir dydį.
Violetinis brangakmenis - ametistas
Ametistas yra labai populiari ir ganėtinai tvirta kristalinio kvarco atmaina. Jo atspalviai svyruoja nuo šviesiai alyvinės iki intensyvios violetinės. Jau daugiau nei 2000 metų žmonės naudoja ametistą puošimuisi. Šis akmuo ypatingas tuo, kad yra lengvai prieinamas didesnių dydžių. Nors natūralaus ametisto kaina nėra aukšta, jis yra gaminamas ir sintetiniu būdu.
Vis dėlto ametisto nereikėtų nešioti veiklose, kur akmuo galėtų būti subraižytas ar nulaužtas. Norint aksesuaru džiaugtis ilgus metus, ametistą reikėtų laikyti papuošalų dėžutėje ar kitoje tamsioje vietoje. Kai kurių ametistų spalva gali išblukti nuo ilgo buvimo tiesioginės saulės spinduliuose ar ekrano šviesoje.
Nuo senų laikų tikima, kad ametistas padeda nepasiduoti pagundoms, skatina žmogaus dvasingumą ir suteikia ramybę.
Citrinas – geltonasis kvarcas
Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad citrinas laviruoja tarp geltonų atspalvių. Šis akmuo yra geltonos spalvos kristalinio kvarco atmaina ir beveik nenusileidžia populiarumu ametistui. Citrinas taip pat yra lengvai prieinamas. Jo kainą labiausiai lemia spalva – kuo ji intensyvesnė, tuo akmuo yra vertingesnis. Kartais citrinas pasitaiko rausvai oranžinės ar rausvai rudos spalvos – šie reti brangakmeniai vadinami Madeiros citrinu.
Egzistuoja 5 citrino kategorijos:
1. Natūralios spalvos citrinas;
2. Natūralios spalvos citrinas, bet spalva sustiprinta procedūra;
3. Citrinas, gaunamas kaitinant šviesų ametistą;
4. Sintetinis citrinas;
5. Imitacinis citrinas.
Manoma, kad citrinas stiprina sveikatą – tiek fizinę, tiek psichologinę.
Stebinantys faktai apie brangakmenius
Visiems puikiai žinomo filmo „Titanikas“ istorijoje netrūksta išgalvotų detalių, tačiau kartu su laivu iš tiesų nuskendo nepaprasto grožio vėrinys su safyru.
Helenitas – žalias brangakmenis, atsitiktinai sukurtas po Šv. Elenos vulkano išsiveržimo 1980 m.
Vokietijoje mokslininkai, naudodami didesnį slėgį nei yra pačioje žemės šerdyje, iš žemės riešutų sviesto pagamino deimantus.
Viduramžiais moterys nešiodavo opalą, norėdamos apsaugoti šviesią plaukų spalvą.
Brangakmenis aleksandritas keičia spalvas priklausomai nuo to, ar į jį žiūrima dirbtinėje ar natūralioje šviesoje.
Didžiausias ametisto geodas, vadinamas „Urugvajaus imperatoriene“, sveria daugiau nei 2 tonas ir yra 3 metrų aukščio.
Didžiausias kada nors rastas deimantas buvo atrastas 1924 m. JAV ir pavadintas Dėdės Samo deimantu (Uncle Sam Diamond). Jis svėrė net 40,23 karatų.
Anglijos karalienės papuošalų kolekcijos vertė siekia 57 mln. dolerių.
Senovėje žmonės tikėjo, kad perlai yra lietaus lašai, praryti austrių.
Ne veltui brangakmeniais žavisi visi iš įvairių visuomenės sluoksnių. Nesvarbu, ar akmuo brangusis, ar pusbrangis – nešiojamas skoningai kiekvienas papuošalas išryškins savininko grožį. O jei tikėti brangakmenių simbolinėmis reikšmėmis, nauda bus ir didesnė.
Palikite komentarą