Deimantų pradžiamokslis: 4C sistema, sertifikavimas ir priežiūra

Deimantai – geriausi moterų draugai, ar ne? Prieš beveik 70 metų Marilyn Monroe sudainuota frazė išlieka tiesa ir šiomis dienomis. Portalo Statista duomenimis, praeitais metais visame pasaulyje buvo iškasta 111 mln. karatų neapdorotų deimantų. Deimantiniai papuošalai laikomi labai vertingais jau daug amžių, tad nenuostabu, kad šių dirbinių pasiūla nemažėja. Jų vertė smarkiai išauga deimantams iš kasyklos keliaujant į parduotuvių vitrinas, tačiau tai neatbaido žmonių įsigyti pritrenkančio grožio dirbinius.

Istorinis deimantų kontekstas

Žodis „deimantas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio adámas, reiškiančio „nenugalimas“. Šis žodis ne tik apibūdina neįtikėtiną deimantų tvirtumą, bet ir primena senovines legendas, teigiančias, kad deimantai apsaugo nuo nuodų ir užpuolimų. Žmonės tikėjo, kad tik tyri ir išmintingi žmonės gali įsigyti deimantą.

Deimantai buvo atrasti IV a. pr. Kr. Indijoje, nors jauniausias iš jų susiformavo net prieš 900 mln. metų. Jau tada jie buvo itin vertinami dėl savo savybės išsklaidyti šviesą. Patys pirmieji deimantai buvo gabenami Šilko keliu, kuris jungė Indiją ir Kiniją. Indijoje deimantais buvo graviruojami kiti brangakmeniai.

Pirmajame mūsų eros amžiuje romėnų gamtininkas Plinijus pasakė, kad deimantas yra vertingiausias ne tik iš brangakmenių, bet ir iš visų dalykų šiame pasaulyje.

Viduramžiais deimantai buvo naudojami medicinoje, o XV a. šie akmenys išpopuliarėjo kaip europiečių elito aksesuaras.

XVIII a. pradžioje Indijos atsargos pradėjo mažėti ir į deimantų rinką įsiveržė Brazilija. Ji šioje srityje dominavo daugiau nei 150 metų. Moderniosios deimantų rinkos istorija prasideda XIX a. II-oje pusėje, kai buvo atrasta daugybė kasyklų Afrikos žemyne.

Nors deimantai buvo vertinami jau ne vieną tūkstantmetį, mokslinės informacijos buvo nedaug iki pat XX a. Ilgainiui deimantus pradėta vertinti dėl jų retumo ir savybių, o ne mistinių galių.

Deimantai – dievų ašaros?

Antikinės Romos imperijos ir Graikijos gyventojai tikėjo, kad deimantai yra dievų, kuriais jie tikėjo, ašaros arba krintančių žvaigždžių skeveldros. Romėnai buvo įtikėję ir tuo, kad meilės Dievo – Kupidono – strėlės buvo inkrustuotos šiais laikais taip vertinamais brangakmeniais. Galbūt dėl to šiandien deimantai dažnai asocijuojami su romantika ir meile, o galiausiai – ir piršlybomis.

Ir vis tik nors dievų versijos negalima nei patvirtinti, nei paneigti, krintančių žvaigždžių teorija yra arti tiesos. Mat kai kurie deimantai išties galėjo susiformuoti kosmose. Kalbame apie juoduosius karbonado deimantus. Dabar jie dažniausiai randami Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Šie deimantai čia galėjo atsirasti prieš 3 milijardus metų, į Žemę atsitrenkus meteoritui. Tiesa, sužadėtuvių žiedo su šiais kosminiais deimantais, greičiausiai, nerasite – jie yra unikalūs, pilni grafito ir gana porėti. Vis tik kai kurie karbonado deimantai yra tinkami pjaustyti ir poliruoti, todėl gali tapti įdomiu papuošalo paįvairinimu.

Trumpai apie deimantų charakteristikas

Deimantai yra rečiausi Žemėje randami brangakmeniai. Jie susidaro giliai žemėje, esant dideliam karščiui ir slėgiui.

Deimantaiyra labiausiai blizgantys iš visų skaidriųjų brangakmenių. Jie išskirtinai atspindi šviesą – net ir menku pasukimu šis akmuo žaižaruos, atkreipdamas dėmesį į save. Nepaisant žavios išvaizdos, deimantai taip pat yra ir kiečiausia medžiaga pasaulyje. Juos subraižyti galima tik su kitais deimantais. National Geographic duomenimis, deimantus galima sudeginti, tačiau jie garai virsta ne mažesnėje nei 763 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Deimantas, nušlifuotas išgaunant ne mažiau nei 57 briaunas, yra vadinamas briliantu.

Deimantų 4C sistema

Deimantai yra vertinami 4C sistema. Ja atsižvelgiama į deimanto spalvą (color), švarumą (clarity), briaunavimą (cut) ir karatų svorį (carat weight).

Nuo bespalvių iki geltonų deimantų

Pirmasis 4C kriterijus yra spalva. Nedaugelis deimantų natūraliai yra bespalviai. Dauguma yra gelsvų atspalvių, tai lemia azoto pėdsakai. Būtent bespalviai deimantai yra vertinami labiausiai. Amerikos gemologijos institutas (GIA) sukūrė standartinę deimantų  spalvų skalę nuo D (bespalviai) iki Z (šviesiai geltoni). Ši skalė skirstoma į 5 kategorijas.

Bespalviai. Ši kategorija apima deimantus, žymimus D, E ar F raidėmis. Jų spalvą galima pamatyti tik su itin galingu mikroskopu.

Beveik bespalviai. Tokie deimantai žymimi G, H, I ar J. Jų blyškūs geltoni atspalviai yra sunkiai pastebimi plika akimi.

Blyškūs. Blyškios gelsvos spalvos deimantai žymimi K, L ar M.

Labai šviesūs. Tamsesnių atspalvių deimantai priklauso N – R kategorijai.

Šviesūs. Tokie deimantai yra geltoniausi ir yra pačiame skalės gale nuo S iki Z.

Gali kilti klausimas, kodėl skalė prasideda nuo D raidės? Kol GIA nebuvo sukūrusi standartinės vertinimo skalės, buvo pilna nenuoseklių ir dažnai netikslių sistemų. Kai kurie gamintojai naudojo A, B ir C sistemą. Joje ypač vertingiems deimantams galėjo būti suteiktos kelios A raidės. Kiti matavo spalvas romėniškais ar arabiškais skaičiais, kai kurie net atitinkamais žodžiais. Taigi kai GIA nusprendė sukurti standartinę sistemą, ją pradėjo raide D, kad neliktų jokių asociacijų su prieš tai buvusiomis.

Pasitaiko ir spalvotų deimantų, kurių vertę nusako spalvos intensyvumas. Rečiausios deimantų spalvos – mėlyna, oranžinė, žalia ir raudona.

Skaidrūs arba su inkliuzais brangakmeniai

Deimantai formuojasi giliai žemės mantijoje, tad natūralu, kad įgauna išorinių dėmių ir vidinių inkliuzų. Būtent švarumas apibūdina šių trūkumų skaičių, tipą ir vietą. Lietuvoje švarumas vertinamas CIBJO klasifikacija. Šis kriterijus skirstomas į tokias kategorijas:

Nepriekaištingi (LC). Neturintys jokių vidaus ar išorės trūkumų – patys rečiausi.

Labai, labai maži intarpai (VVS1, VVS2). Taip pat labai kokybiški deimantai, kurių trūkumai matomi tik per smarkiai didinančius mikroskopus.

Labai maži intarpai (VS1, VS2). Tokių deimantų trūkumai irgi nėra matomi plika akimi.

Nežymūs intarpai (SI1, SI2). Tik retais atvejais trūkumai matomi plika akimi.

Matomi intarpai (P1, P2, P3). Tokių deimantų trūkumai aiškiai matomi plika akimi.

Kaip briaunavimas veikia deimanto žaižaravimą?

Deimanto briaunavimas lemia, kiek šviesos atspindės akmuo. Tai – pats svarbiausias 4C aspektas.Prastų pjūvių deimantas nežaižaruos, o kokybiškai apdoroti deimantai net menku pasukimu atkreips į save dėmesį. Profesionaliai briaunuotas deimantas sukurs atitinkamus efektus.

Spindesį – baltos šviesos atspindį;

Dispersiją – šviesos išsklaidymą visomis vaivorykštės spalvomis;

Žerėjimą – tai lemia šviesūs ir tamsūs deimanto elementai.

Briaunavimas yra padalintas į 3 parametrus: proporciją, simetriją ir šlifavimą. Kiekvienas kriterijus vertinamas atskirai pagal šias kokybės klases:

Idealus briaunavimas. Tokie deimantai maksimaliai atspindi šviesą. Tarp parduodamų deimantų idealiai briaunuotų yra maždaug 3%.

Labai geras briaunavimas. Tokio briaunavimo brangakmeniai atspindi beveik tiek pat šviesos, kiek ir idealaus briaunavimo. Tokių deimantų yra apie 15%.

Geras briaunavimas. Šie deimantai atspindi mažiau šviesos nei į juos patenka. Asortimente tokių akmenų yra maždaug 15%.

Vidutinis briaunavimas. Tokie deimantai dar laikomi kokybiškais. Iš visų parduodamų deimantų vidutinio briaunavimo akmenys sudaro apie 35%.

Blogas briaunavimas. Tokie deimantai prastai atspindi šviesą ir nešvyti.

Idealios formos deimantas didžiąją dalį šviesos atspindi per viršutinę briauną. Jei deimantas nušlifuotas pernelyg plokščiai, dalis šviesos bus prarandama per apačią. Jei deimantas per daug pailgas, šviesa bus prarandama per kraštus.

Deimantų svoris – karatai arba taškai

Gemologai deimanto svorį matuoja karatais. Karatų santrumpa yra ct, o ctw nurodo bendrą brangakmenių svorį papuošale. 1 karatas lygus 0,2 gramo.

Kiekvieną karatą galima suskirstyti į 100 „taškų“, kurių kiekvienas lygus 1/100 karato. Tai leidžia atlikti labai tikslius matavimus šimtųjų tikslumu.

Daugelio deimantų svoris išreiškiamas karatais arba jo dalimis. Taškais išreiškiami maži deimantai, kurių svoris nesiekia 1 karato.

8 populiariausios deimantų formos

Deimantai būna įvairių formų, bet populiariausia ir labiausiai vertinama yra apvali. Tokie brangakmeniai turi daugiausiai blizgesio. Maksimalus blizgesys buvo pasiektas XX a. pradžioje, kai M. Tolkowsky padidino briaunų skaičių iki 58. Dabar apvalūs deimantai sudaro net 75% rinkos ir yra pačių aukščiausių kainų. Tokios formos deimantų blizgesys paslepia mažus akmens trūkumus, tad leidžia įsigyti žemesnės kokybės deimantą.

Kvadrato formos deimantai yra antri pagal populiarumą po apvalių. Jie dar vadinami princesės pjūvio (Princess Cut). Tokia forma puikiai išsklaido šviesą ir yra labiausiai spindinti iš visų stačiakampio formos deimantų. Kvadratiniai deimantai taip pat paslepia smulkius akmens trūkumus. Tokią forma dažnai jaunosios renkasi vestuviniam žiedui. Štai straipsnis, kuriame rasite daugiau informacijos, kaip išsirinkti vestuvinius žiedus. 

Stačiakampio formos deimantai dar žinomi kaip smaragdo pjūvio (Emerald Cut). Jie kilo Art Deco judėjimo laikais ir pasižymi tobula simetrija. Tokių deimantų šonuose yra išpjauti tarsi maži laipteliai, kurie išgauna blizgesį ir atspindi šviesos blyksnius. Šie akmenys turi pasižymėti ypatingu švarumu, nes trūkumai aiškiai matytųsi. Stačiakampio formos deimantai puošė Beyonce ir Danijos princesės Mary sužadėtuvių žiedus.

Stačiakampio arba kvadrato formos su apvaliais kampais deimantai spindesiu šiek tiek atsilieka nuo apvaliųjų brangakmenių, užtat žėri visomis vaivorykštės spalvomis ir yra pigesni. Būtent tokios formos sužadėtuvių žiedą princas Harry padovanojo mylimajai Meghan Markle. Brangakmeniai buvo paimti iš princesės Dianos papuošalų.

Ovalūs deimantai yra vidutinės kainos. Jie išpopuliarėjo XX a. viduryje. Prieš keletą metų žymusis ovalo formos deimantas „Rožinė žvaigždė“ parduotas aukcione už daugiau nei 70 mln. dolerių. Tokios formos deimantai geriausiai atrodo platesniuose žieduose.

Markizės – ovalo, nusmailėjančiais galais – forma buvo užsakyta Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV markizei De Pompadur. Karalius norėjo, kad deimantas primintų tobulas jo meilužės lūpas. Dabar toks papuošalas su dideliu brangakmeniu gali vizualiai prailginti pirštą.

Kriaušės arba lašo formos deimantai pirmą kartą pastebėti daugiau nei prieš 500 metų. Brangakmenis gali atrodyti pailgas ar apvalesnis, priklausomai nuo pločio ir ilgio santykio. Šios formos akmenys dėmesio centre atsidūrė po to, kai Victoria Beckham ir kitos įžymybės pademonstravo savo sužadėtuvių žiedus.

Aštuonkampis deimantas buvo išrastas Olandijoje. Kad toks žiedas atrodytų gražiai, akmens švarumas turi būti itin didelis. Tokiai formai ypač tinka spalvoti deimantai.

Mėlynai švytintys deimantai

Beldiamond duomenimis, tik 25-30% deimantų įgauna silpną mėlyną švytėjimą, esant tiesioginiams UV spinduliams. Tai sunku pamatyti plika akimi, tačiau kartais dėl šios savybės deimantas atrodo miglotas. Gemologijos ekspertai deimantų švytėjimą vertina kaip nulinį, nedidelį, vidutinį arba stiprų.

Kai kurie specialistai mano, jog toks švytėjimas pagerina deimanto būklę – tai ypač tinka I – M spalvos akmenims. Gelsvus brangakmenius melsvas švytėjimas paverčia bespalviais. Ir atvirkščiai, D – H spalvos deimantai su stipriu švytėjimu yra vertinami mažiau, nes tuomet atrodo lyg per miglą.

Deimantų sertifikavimas

Deimanto charakteristikas patvirtina deimanto sertifikatas. Lietuvoje šią paslaugą teikia Lietuvos prabavimo rūmai. Kitos visame pasaulyje pripažintos klasifikavimo laboratorijos yra jau minėta GIA, Europos gemologinių tyrimų laboratorija (EGL), Tarptautinis gemologinis institutas (IGI) ir Amerikos gemologų draugija (AGS).

Su kuo derinti deimantus?

Pirmiausia atsižvelgti reikia į deimanto spalvą. Skaidrūs D – I  brangakmeniai nuostabiai atrodys su visais tauriaisiais metalais – nuo aukso iki platinos.

Kadangi deimantai yra ypač elegantiškas papuošalas, jie netinka kasdienėms progoms. Žinoma, sužadėtuvių žiedas visada atrodo tinkamai, tačiau auskarus, vėrinius ar apyrankes su stambiais deimantais pasilikite iškilmingesnėms progoms.

Derinant deimantus su kitais brangakmeniais svarbiausia atsižvelgti į panašią vertę ir panašias arba kontrastingas spalvas. Ypatingas derinys yra deimantų ir perlų. Čia svarbiausia atsižvelgti į proporcijas – akmenų dydį. Deimantai taip pat nuostabiai dera su safyrais.

Deimantinių papuošalų priežiūros patarimai

Nepatartina nešioti deimantų atliekant namų ruošos darbus, maudantis ar sportuojant.

Kiekvieną papuošalą rekomenduojama laikyti atskiroje paminkštintoje dėžutėje. Tai apsaugos nuo susibraižymų ir dulkių.

Deimantinius papuošalus užsidėkite tik tada, kai pasirūpinate makiažu, šukuosena ir kvepalais.

Deimantai yra riebalų magnetas, tad reikėtų stengtis liesti juos kuo rečiau.

Papuošalus reikia reguliariai valyti. Valant galima naudoti minkštą šepetuką ir muilinį vandenį. Tokią procedūrą atlikti užtektų 1-2 kartus per savaitę. Atsargiai, jei dirbate virš kriauklės – neįmeskite papuošalo.

Būtų idealu, jei retkarčiais papuošalus galėtų išvalyti profesionalus juvelyras. Tai rekomenduojama atlikti 1-2 kartus per metus. Juvelyrikos ekspertas C. Shifter primena, kad jokiu būdu negalima namuose bandyti sutaisyti deimantinius papuošalus ar atlikti giluminius valymus. Tuo pasirūpinti turėtų specialistas.

Jei didžiuojatės itin brangių deimantų kolekcija, verta apsvarstyti draudimą.

Deimantai – išties ypatingi akmenys, suteikiantys prabangos jausmą. Jei galite džiaugtis deimantiniais papuošalais, nepamirškite jais tinkamai rūpintis. Tai leis išlaikyti deimantų vertę ir nepriekaištingą išvaizdą.