Smaragdas: Kleopatros akmuo, gydantis kūną ir sielą

Smaragdas – vienas keturių prabangiausių, paslaptingiausių, bene daugiausiai legendomis apipintų brangakmenių. „Diamond Rocks“ duomeninis, šis brangakmenis yra retesnis už patį deimantą. Netgi pati Kleopatra puošėsi smaragdiniais papuošalais, o romėnai juos gerbė kaip vaisingumo ir meilės simbolius. Smaragdas išsiskiria ir savo spalva bei yra vienas labiausiai graibstomų ir vertinamų žalių atspalvių brangakmenių.

Gegužės mėnesį gimusiųjų akmuo, kurį vertino pati Kleopatra

JAV Gemologijos instituto duomenimis, smaragdas yra oficialiai pripažintas gegužės mėnesį gimusiųjų akmeniu, todėl tai tinkama dovana paskutinį pavasario mėnesį gimtadienį švenčiantiems jubiliatams.

Smaragdo ištakos siekia senovės Egipto civilizacijos laikus, kur ir buvo pirmosios šio brangakmenio kasyklos. Smaragdais puošėsi valdovai, jie buvo ir vienas pagrindinių balzamuotų mumijų „aksesuarų“.

Be to, viena didžiausių visų laikų smaragdų fanatikių yra laikoma žymioji Kleopatra. Šaltinyje „Gem Society“ teigiama, kad smaragdais Kleopatra puošė tiek save, tiek rūmus, tiek dovanojo juos įvairiems aukšto rango užsienio svečiams. Tad laikoma, kad Kleopatra – savotiška šio brangakmenio ambasadorė, išpopuliarinusi jį praktiškai visame pasaulyje.

Tiesa, šių laikų mokslininkai įvertinę senovės Egipto smaragdus padarė išvadą, jog jie yra blankesni nei kitose pasaulio vietose iškasti brangakmeniai, o tai pagal šių dienų standartą reiškia, jog turi mažesnę vertę.

Smaragdo pagrindas – berilas, kuris pats iš savęs yra bespalvis

Pasak šaltinio „Gem Society“, laikoma, jog smaragdas yra mineralinio berilo atmaina. Jeigu tiksliau, pats iš savęs berilas yra bespalvis mineralas, tačiau sąveikaudamas su tam tikrais mikroelementais, tokiais kaip chromas ar vanadis, jis įgyja žalią spalvą ir yra laikomas smaragdu.  Berilas su prastai prisotinta žalia spalva vadinamas „žaliuoju berilu“. Kitos berilo rūšys yra akvamarinas, morganitas, heliodoras ir itin retas raudonasis berilas.

Berilas auga šešiakampiuose kristaluose, o kai kurie berilo kristalai gali užaugti gana dideli. Šis mineralas susidaro hidroterminėse venose arba magminiuose pegmatituose.

Ir nors dėl istorijos ir su Kleopatra susijusių legendų smaragdas yra siejamas su Egiptu, tikraisiais smaragdų namais yra laikoma Kolumbija – būtent ši šalis pasižymi didžiausiomis šių brangakmenių kasyklomis. Čia iškasama daugiau nei 50 procentų viso pasaulio smaragdų. Kolumbijoje iškąsti akmenys taip pat yra vertinami dėl kokybės, ryškaus pigmento ir išlaiko vieną didžiausių kainų.

Pats smaragdas, lyginant su deimantais, rubinais ar safyrais, yra ne toks stiprus akmuo. Pagal tarptautinę Moso skalę, šis brangakmenis vertinamas 7,5 – 8 balais iš 10-ies ir tvirtumu yra panašus į grūdintą plieną. Tuo tarpu rubinas ir safyras šioje skalėje surenka 9 balus. Be to, safyras pasižymi inkliuzų gausa, kurie taip pat gali turėti įtakos akmens trapumui.

Melsvai žalia spalva, kuri itin madinga šiomis dienomis

Pagrindinis šio brangakmenio bruožas, išskiriantis jį iš kitų, be abejonės yra spalva. Lygiai taip pat kaip rubinas ir safyras, smaragdas yra vertinamas pagal pigmentacijos ryškumą. Kuo spalva intensyvesnė, tuo brangakmenis yra vertingesnis ir daugiau kainuoja.

Jeigu tiksliau, šio brangakmenio spalva yra matuojama pagal tris pagrindines metrikas: tonas, atspalvis ir sodrumas.

Atspalvis – tai tam tikras spalvos lygis, gradacija, nusakanti ypatingą žalios žymę, skirtybę.

Tonas yra brangakmenio šviesos sugeriamumo laipsnis. Ši metrika lemia smaragdo spalvos intensyvumą.

Sodrumas – tai brangakmenyje dominuojančios spalvos ryškumas.

Patys populiariausi smaragdai yra melsvos arba giliai žalios spalvos, kuri neturi pernelyg tamsaus tono. Dar viena labai vertinga ypatybė – tolygus spalvos pasiskirstymas brangakmenyje.

Spalva priklauso ir nuo smaragdo kasyklos

Be Kolumbijos ir Egipto, pasaulyje smaragdai taip pat randami Madagaskare, Kanadoje, Zambijoje, Brazilijoje, Pakistane, Afganistane ar net Rusijoje. Tiesa, šio brangakmenio spalva ir jos intensyvumas priklausomai nuo kasyklos gali labai skirtis.

Pavyzdžiui, smaragdai iš Kolumbijos yra grynos intensyvios žalios spalvos, o Zambijoje rastos iškasenos turi melsvai žalią spalvą. Kaip ir minėjome, vertingesni smaragdai pasižymi sodria žalia spalva, o tie, kurie atrodo blyškiai arba turi daugiau šalto atspalvio yra laikomi mažiau vertingais.

Svarbus ir spalvos vientisumas. Gemologai sutaria, jog brangakmeniai, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 15 procentų antrinės spalvos yra laikomi aukščiausios kokybės.

Skaidrumas – beveik visuomet aptinkami inkliuzai

Skirtingai nuo deimantų, kuriuos vertinant skaidrumas vaidina itin svarbų vaidmenį kainos nustatyme, 99 procentai natūralių smaragdų turi inkliuzų. Tad tai gali būti netgi tam tikra indikacija, padedanti atskirti tikrą akmenį nuo dirbtinio.

Paprastai, inkliuzai susidaro iš dujų, kitų mineralų ir kristalų bei skysčių, kurie atsiranda kristalizacijos proceso metu ir dažnai yra laikomi pageidaujamomis savybėmis. Prekyboje tokie smaragdai dažnai dar žinomi kaip „jardin“ (prancūziškai sodas). Jų dėka susidaro nuostabaus grožio raštas, kuris netgi padidina brangakmenio vertę.

Smaragdo skaidrumas reiškia, kaip akmuo atrodo viduje, ir paprastai yra vertinamas plika akimi, be padidinamojo stiklo. Dėl jiems būdingų inkliuzų smaragdai dažnai apdorojami aliejumi arba dervomis, siekiant padidinti jų skaidrumą ir pagerinti kokybę bei rūšį.

Smaragdo savybės: siejamas su sėkminga meile

Nors dėl savo sodrios raudonos spalvos rubinas yra laikomas meilės ir aistros simboliu, tikima, kad smaragdas taip pat padeda puoselėti sėkmingus romantiškus santykius. Jau daugelį metų šis akmuo yra laikomas tiesos ir meilės simboliu, kurio žalia spalva simbolizuoja gyvybingumą, naują pradžią ir šiltą pavasario sezoną. Dėl šios priežasties tai akmuo, puikiai tinkantis norint įprasminti laimingą naują pradžią santykiuose. Smaragdas taip pat gali reikšti ištikimybę ir stiprų natūralų ryšį su partneriu.

 Senovės Graikijoje ir Romoje smaragdas buvo laikomas meilės ir vilties deivės Veneros brangakmeniu. Kitoje pasaulio pusėje smaragdus gerbė inkai, o egiptiečiai tikėjo, kad jie yra amžinojo gyvenimo šaltinis. Smaragdai buvo laikomi senovės išminties dievo Toto dovana.

Gydomosios smaragdo savybės

Šis brangakmenis turi ir gydomųjų savybių. Nuo senovės laikų yra manoma, kad šis akmuo gydo įvairius kūno ir sielos negalavimus: pavyzdžiui, gerina širdies veiklą, gydo inkstus, kasą, padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Senovėje šis brangakmenis buvo naudojamas ir įvairioms akių ligoms gydyti. Jis buvo užpilamas vandeniu ir taip laikomas per naktį, o kiek vėliau vanduo būdavo pilamas ant akių. Manyta, kad žalia spalva ir raminančios smaragdo savybės palengvina apsunkusias akis ir išgydo ligas.

Neabejojama ir tuo, jog smaragdai pasižymi raminančią energija, kuri mūsų sieloje sukuria vidinę harmoniją, balansą, aiškumą, susikaupimą. Pavyzdžiui, netgi rekomenduojama smaragdą turėti šalia savęs dirbant, nes tikima, jog jis padeda sutelkti dėmesį ir paskatina kūrybiškumą.

Kokiomis progomis dovanoti?

Kaip ir minėjome, smaragdas – tai gegužės mėnesio akmuo. Todėl juo padabintus papuošalus labai tinka dovanoti būtent šį mėnesį gimusiems. Be to, šis brangakmenis gali būti puikus sužadėtuvių akcentas. Ypač dažnai jis pasirenkamas tuomet, kai sužadėtuvės vykstą gegužę – taip įprasminama akmens reikšmė.

Smaragdas neatsiejamas ir nuo vestuvių metinių. Pagal amerikietiškas tradicijas jis dovanojamas 20-ųjų, 35-ųjų ir 55-ųjų vestuvių metinių proga.