Kvarcas - labiausiai žemės paviršiuje paplitęs mineralas

Kvarcas – tai mineralas, sudarytas iš silicio dioksido (SiO2). Kvarcas yra gausiausias mineralas visoje žemės plutoje ir yra itin atsparus fiziniam ir cheminiam atmosferos poveikius. Gryno kvarco spalva yra skaidri, turinti stiklo blizgesį. Dėl savo ypatingų savybių, kvarcas yra viena naudingiausiu natūralių medžiagų žemėje.

Kur yra randamas kvarcas?

Kaip rašoma portale Geology.com, kvarcas yra labiausiai žemės paviršiuje paplitęs mineralas, kurio gausu visose pasaulio vietose. Jis gali susidaryti praktiškai bet kokioje temperatūroje, o ypatingai jam palankios yra magminės, metamorfinės ir nuosėdinės uolienos. Šis mineralas yra itin atsparus fiziniam ir cheminiam atmosferos poveikiui, todėl dėl patvarumo jis dominuoja kalnų viršūnėse, paplūdimiuose, upėse, dykumose – praktiškai nėra vietos, kurioje negalėtų būti kvarco, o telkiniai randami kasmet visame pasaulyje. Pavyzdžiui, baltas smėlis, kuris yra dažnai randamas upių vagose ar paplūdimiuose taip pat dažniausiai yra sudarytas iš kvarco.

Kur kvarcas naudojamas?

Kvarcas yra viena iš naudingiausių natūralių medžiagų. Jo naudingumas gali būti siejamas su jo fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra vertinamas 7 balais, todėl jis yra labai patvarus. Jis yra chemiškai inertiškas sąlytyje su dauguma medžiagų. Jis turi elektrinių savybių ir atsparumą karščiui, todėl itin vertinamas elektroninių gaminių gamyboje. Be to, dėl blizgesio, spalvos ir permatomumo jis naudingas kaip brangakmenis ir gaminant stiklą.

Tiesa, toks kvarcas, kurį randame gamtoje, yra retai naudojamas (išskyrus brangakmenių gamybą). Natūralūs kvarco kristalai turi per daug cheminių priemaišų ir įvairiausių fizinių trūkumų, todėl mokslininkai išrado būdą, kaip dirbtinai sukurti gryną, nepriekaištingą, elektroninėms reikmėms tinkamą naudoti kvarcą, kuris kitaip dar vadinamas „Kultūriniu kvarcu“. Šių pramonėje naudojamu kvarco kristalų kasmet pagaminama maždaug apie 200 metrinių tonų.

Gali kilti klausimas, o kaipgi mineralas, iš kurio gaminami įspūdingi papuošalai, gali tikti elektronikos gaminiams? Kaip teigiama portale „Minerals Education Coalition“ kvarcinis kristalas yra vienas vos iš keletos mineralų, kurie veikdami kartu su slėgiu viename savo gale suformuoja teigiamą elektros krūvį, o kitame – neigiamą. Būtent dėl šios savybės kvarcas yra itin naudingas įvairiausioms elektros reikmėms. Elektroninės klasės kvarcas naudojamas daugelyje plataus vartojimo elektronikos gaminių, tokių kaip kompiuteriai, mobilieji telefonai, televizoriai, radijo imtuvai, elektroniniai žaidimai ir kt. Jis taip pat naudojamas dažnio valdymo įtaisams ir elektroniniams filtrams, kurie pašalina nustatytus elektromagnetinius dažnius, gaminti. Tad tikėtina, jog dalelytę kvarco savo namuose turite ir jūs.

Kvarcas randamas net meteoritų krateriuose, o kai kurios atmainos gali susidaryti po meteorito kritimo. Kvarcų šeima netgi turi savo „deimantą“, kurio pavadinimas yra Herkimer deimantas. Šios veislės kvarcas sudaro dviejų galų kristalus ir primena deimanto kontūrą.

Kvarco tipai ir spalvos

Pats kvarcas yra bespalvis ir skaidrus (tiksliau, permatomas), tačiau jame dažnai yra priemaišų, dėl kurių jis tampa spalvingesnis. Taip galite gauti violetinių, geltonų ar net dūminių atspalvių kvarcą.

Portalas „How to find a rocs“ išskiria nemažai kvarco atmainų, kurios yra:  kalnų krištolas, pieno kvarcas, ametistas, citrinas, ametrinas, dūminis kvarcas, morionas, tigro akis, vanago akis, avantirinas.

Taip pat egzistuoja ir mikrokristalininis kvarcas, kurio atmainos yra jaspis, karneolis, chalcedonas, oniksas, agatas, kertas, titnagas. Struktūrinės atmainos yra tridimitas, kristobalitas, koezitas ir stišovitas.

Kartais kvarcas sudaro tokias neįprastas formas, kurias galima supainioti net su deimantu. Kvarcas gali atsirasti kaip gražūs kristalai ir kriptokristaliniai agregatai, kur kristalų nesimato, tačiau spalvingi sluoksniai sudaro įspūdingus raštus.

Žemiau išskirsime populiariausias kvarcų rūšis:

Ametistas – tai bene ryškiausias kvarcų „šeimos" atstovas, kuriuo žavimasi jau tūkstantmečius metų. Yra užuominų apie senovės graikus ir romėnus, manančius, kad šis akmuo turi galių apsaugoti nuo apsvaigimo (todėl ametistas buvo naudojamas gaminant gertuves). Be to, tai atsispindi ir šio mineralo pavadinime. Graikų kalboje žodis „amethystos“ gali būti išverstas kaip „ne girtas“, iš graikų kalbos a – (priešdėlis „ne“) ir methustos (apsvaigęs). Senovės egiptiečiai ir romėnai taip pat naudojo ametistą kaip itin vertingą akmenį brangakmenį. Pati šio mineralo spalva gali varijuoti nuo švelnaus levandų tono iki giliai violetinės. Taip pat jis pasižymi tuo, jog gali išblukti per daug būdamas šviesoje. Ametistas taip pat auginamas ir sintetiniu būdų, o gaunamas rezultatas plika akimi praktiškai niekuo nesiskiria nuo natūralaus.

Citrinas – tai geltona kvarco atmaina („citrium“ lotyniškai reiškia citriną), kuri gali susidaryti dviem skirtingais būdais. Pirmasis būdas: citrinas susidaro tuomet, kai minerale esanti geležis arba geležies oksidas sugeria spinduliuotę (nuo ultravioletinės iki mėlynos), o antrasis – manoma, kad spalvą suformuoja aliuminio, ličio ar vandelinio inkliuzai. Citrinas taip pat buvo minimas Senovės Graikijoje, kur jis buvo naudojamas kaip brangakmenis, nors ir nebuvo toks geidžiamas kaip ametistas. Manyta, kad ši kvarco atmaina neša sėkmę pirkliams. Nepaisant to, kad citrinas yra mažiau populiarus nei ametistas, jis iš tikrųjų yra daug retesnis. Tiesą sakant, daugelis pardavėjų kaitina ametistą aukštoje temperatūroje, kol jis pagelsta, ir parduoda jį kaip citriną.

Prasiolitas – dar vadinamas vermarinu, yra žalioji kvarco atmaina. Dauguma šiais laikais parduodamų „prasiolitų“ yra kaitinami amthystai, bet ne tokioje aukštoje temperatūroje ir tiek ilgai, kad virstų citrinu. Beveik visas natūralus prasiolitas gaunamas iš nedidelės Brazilijos kasyklos, nors jis buvo rastas ir Lenkijoje. Tai tikriausiai rečiausias kvarco tipas šiame sąraše.

Chalcedonas – didžioji dauguma kvarco rūšių turi akimi įžvelgiamus kristalus, tačiau chalcedonas yra kitoks: tai vadinamoji kriptokristalinė forma, o tai reiškia, jog kristalai egzistuoja, tačiau yra matomi tik mikroskopo pagalba. Geologijoje tai paprastai vadinama mikrokristaliniu kvarcu. Vis dėlto, jei planuojate tokį įsigyti, būkite atsargūs: daugelis pardavėjų tiesiog nudažo uolieną ir ją pardavinėja kaip chalcedoną. Tiesa, nepatyrusiai akiai gali būti sunku tai atpažinti, reikėtų pasitelkti profesionalus į pagalbą.

Kvarcas juvelyrikoje

Pirmieji kvarciniai papuošalai buvo naudojami nuo senosios civilizacijos laikų. Tam tikri šaltiniai nurodo, kad kvarcinio mineralo karoliukai galėjo pasirodyti Mesopotamijoje 7000 m. pr. Kr. Tiesa, įrankiai ir ginklai iš kvarco buvo gaminami dar seniau.

Senovės egiptiečiai naudojo kristalus kaip dekoratyvinius talismanus, kurie, buvo tikima, užkerta kelią senėjimui. Kvarco, kaip brangakmenių papuošaluose, populiarumas išaugo viduramžiais, kuomet šis mineralas buvo naudojamas karoliams ar pakabukams gaminti. Per visą istoriją kvarcas vėriniuose, žieduose ir apyrankėse buvo naudojamas daugelyje kultūrų.

Kaip išsirinkti papuošalus su kvarcu?

Kvarco išskirtinumas – įvairios jo spalvos, todėl būtent pagal tai ir derėtų rinktis papuošalus su šiuo kristalu.

Pavyzdžiui, citrinas, tigro akis ir dūminis kvarcas labai gražiai dera su ruda akių spalvą arba tamsiais plaukais. Ametistas išryškina žalių akių spalvą. Jei jaučiatės džiūgaujantys ar burbuliuojantys, apsvarstykite rožinį kvarcą kaip būdą parodyti savo veržlų charakterį.

Kalbant apie metalus, kvarcas yra pakankamai nesudėtingai derinamas. Skaidrus kvarcas ryškiai blizga, kuomet papuošalo pagrindas yra sidabrinis arba balto aukso – taip sukuriamas deimanto įvaizdis. Tuo tarpu rožinis, dūminis ir kiti spalvoti kristalai įgauna papildomo blizgesio, kai įrėminti geltoname arba rožiniame aukse.