Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. "cookies"), kuriuos galite bet kada atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Plačiau

Sutinku
Prekė sėkmingai pridėta į Jūsų pirkinių krepšelį
Kiekis
Viso
Jūsų krepšelyje yra 0 produktų. Jūsų pirkinių krepšelyje yra 1 produktas.
Viso produktų
Siuntimas  Planuojama išsiųsti
Viso
Tęsti apsipirkimą Apmokėti
Aukso praba ir spalva – pagal ką rinktis?
Paskelbė     2022-02-23 18:44:19    0Komentarai
Aukso praba ir spalva – pagal ką rinktis?

Aukso praba – tai metrika, nustatanti, kiek gryno aukso yra lydinyje. Nors daugeliui gali atrodyti, kad populiariausio pasaulyje tauriojo metalo praba turi būti kuo aukštesnė, tai nėra vienareikšmiškas teiginys, nes praba nulemia ne tik gaminio vertę, bet ir patvarumą, kuris neretai kai kuriems pirkėjams tampa prioritetu. Be to, praba turi įtakos ir gaminio spalvai: ji gali būti balta, geltona ir rausva.

Kas yra aukso praba?

Praba – tai tauriųjų metalų lydinių matavimo vienetas, nurodantis, kiek gryno tauriojo metalo (šiuo atveju, aukso) yra 1 kilograme lydinio. Daugeliui gerai žinoma, jog egzistuoja 375, 585, 750 prabos, o tai reiškia, jog tiek aukso yra 1000-yje lydinio dalių.

Tiesa ta, kad į rankas gavę papuošalą ar bet kokio tipo lydinį, prabos patys neidentifikuosite – tam reikalinga atitinkama kompetenciją, kuri mūsų šalyje priklauso „Lietuvos prabavimo rūmams“, procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas.

Įdomu tai, kad kiekvienos šalies įstatymai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vokietijoje, JAV, Italijoje, Indijoje bei Kinijoje gaminius prabuoja patys gamintojai. Tuo tarpu Ispanijoje lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje dirbinius prabuoja valstybei pavaldžios institucijos. Daugiau informacijos apie Lietuvos prabavimo rūmų veiklą rasite jų tinklalapyje.

Kaip seniai yra prabuojami tauriųjų metalų lydiniai?

Portalo Gold.org duomenimis, toks aukso žymėjimas tikrai nėra šių laikų sumanymas. Prabavimas buvo savotiška vartotojų apsauga Europoje nuo pat XIII a. ir jos pradininkais yra laikomi Prancūzijos karalius Liudvikas IX bei Anglijos monarchas Edvardas I.

Kuomet šiose dviejose dominuojančiose viduramžių Europos rinkose atsirado amatų gildijos, valstybės paskirtiems tikrintojams buvo patikėta tirti brangiųjų metalų gaminius. Jų nustatytas ženklas, o vėliau ir atskirų auksakalių bei pagaminimo datų ženklai, tapo būtina parduodamų aukso dirbinių sąlyga. Taip išliko iki pat šiol.

aukso praba

Kaip sužinoti prabą?

Profesionalai prabą tiria naudodami titnago plokšteles, rentgeno aparatus ir kitus patikrintus metodus. Visgi namuose to daryti nereikės, nes kaip ir minėjome, Lietuvoje prekiaujant juvelyrikos dirbiniais, praba jau būna patikrinta profesionalų. Visgi yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikėtų žinoti:

Pažvelkite į savo papuošalą. Jei jis pagamintas šalyje, kuri laikosi tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir ženklinimo konvencijos (kitaip vadinamos bendruoju kontrolės ženklu), turėtumėte rasti prabą arba antspaudą. Šie ženklai yra gana maži, todėl norint juos tinkamai matyti, jums gali prireikti padidinimo stiklo! Tiesa, kaip teigiama portale Stevenstone.co.uk, iki 1998 m. buvo privaloma nurodyti metus, kuriais gaminys buvo išbandytas ir pažymėtas. Dabar šis žymejimas nėra būtinas.

Aukso karatai – ką reiškia šį metrika?

Kaip teigiama portale Jewelrynotes.com, karatas yra viena dažniausių metrikų matuojant aukso grynumą (tiesa, Lietuvoje šis matas naudojamas mažai). Karato skalė yra nuo 0 iki 24.

Pats karatas, kaip ir praba, yra įspaudžiamas gaminyje, tad norint jį sužinoti, pakanka pasižiūrėti vidinėje dirbinio pusėje. Pavyzdžiui, papuošalas, kurio grynumas yra vienas karatas, susideda iš 1 dalies aukso ir 23 dalių kitų metalų ar lydinių.

Grynumas taip pat gali būti matuojamas procentais ir tūkstantinėmis dalimis. Norint konvertuoti karatus į procentą, padalykite karatų skaičių iš 24 ir padauginkite rezultatą iš 100. Tarkime turite 20 karatų žiedą, padalinkite tą skaičių iš 20. Taip gauname 0,833 arba 83,3% procentų aukso kiekį.

750 aukso praba kaina

Kaip praba nulemia gaminio spalvą?

Galbūt kažką nustebins, bet grynas 100% auksas nėra naudojamas juvelyrikoje. Kadangi tai pakankamai minkštas lydinys, kuriant papuošalus jis yra maišomas su kitais tauriaisiais metalais: sidabru, platina, variu, paladžiu ir t.t. Kokių santykiu yra maišomi šie metalai – nurodo praba. O būtent šie du sudedamieji (antras įmaišytas metalas ir grynojo aukso kiekis) nulemia gaminio spalvą.

Gryno pavidalo aukso spalva yra geltona. Ir net kai auksas yra sumaišomas su sidabru, kad būtų gautas 14k arba 18k auksas, jis vis tiek išlaiko gelsvą spalvą. Aukso spalvos turtingumas priklauso nuo turimo aukso procento; 18k auksas turi sodresnę aukso spalvą nei 14k auksas.

balto aukso praba

Visgi yra keletas metalų, kurie gali pakeisti aukso spalvą. Pavyzdžiui, varis – lydinys, kuriame yra šio metalo, tampa raudonos spalvos. Taip pat įdomu yra panagrinėti ir balto aukso fenomeną – tai 24K auksas, sumaišytas su „baltais“ netauriaisiais metalais, tokiais kaip sidabras, paladis, nikelis, rodis ir kartais cinkas. Kaip ir minėjome, pridėto lydinio kiekis lemia baltojo aukso prabą/karatų įvertinimą ir galutinę jo spalvą. Baltasis auksas yra patvaresnis nei geltonasis auksas, tačiau vis tiek turi šiokį tokį gelsvą atspalvį. Be to, kai kuriais atvejais papuošalas yra padengtas platinos metalu), kad atrodytų visiškai „baltas“. Tiesa, platina lydinio sudėtyje kaip mat padidina gaminio kainą.

Kokią įtaką aukso praba turi dirbinio patvarumui?

Nėra vieno aukso tipo, kuris būtų naudojamas visiems auksiniams papuošalams. Minėjome, jog auksas, naudojamas žiedams, apyrankėms, laikrodžiams ir kitiems puikiems papuošalams, niekada nebūna sudarytas iš 100% gryno aukso ir tai yra dėl patvaurmo.

Dažniausios aukso prabos yra 375, 585, 750 – kiekviena iš jų turi savo privalumų ir trūkumų – nuo ​​kietumo ir ilgaamžiškumo iki rizikos, kad tam tikras aukso grynumo lygis gali sukelti alergiją. Vistik patvariausi dirbiniai yra gaminami iš žemiausią prabą turinčių aukso lydinių. Papildomi metalai, tokie kaip sidabras, varis ir t.t. sustiprina lydinį, todėl papuošalas tampa patvaresnis ir ilgaamžiškesnis.

Pasidalinkite šiuo įrašu:

Palikti atsakymą

* Vardas:
* El. paštas: (nepaviešinta)
   Svetainė: (Svetainės url suhttp://)
* Komentaras:
Įveskite kodą